LABAITEATRO spektakliai pagal Kultūros paso programą
Dėmesio, mieli mokytojai!
Dabar visus „Labaiteatro” spektaklius su savo mokiniais galėsite pamatyti pagal Kultūros paso programą.
Išsirinkti spektaklį, laiką ir rezervuoti vietas galite čia:
https://kulturospasas.emokykla.lt/renginiai
Spektakliai pradinių klasių moksleiviams:
„Aplink pasaulį”
„Aplink pasaulį 2”
„Kai užaugsiu būsiu”
„Interviu su šlykštukais”
Spektakliai 4-7 klasių moksleiviams:
„Siaubo pasakos”
„Žinios”
„Tyrinėtojai. Kitas lygis”
Spektakliai jaunimui nuo 14 metų:
„Įsilaužėlis”
Spektaklius rodome Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g.41, Vilnius) bei atvykstame į kitų Lietuvos miestų teatrus, kultūros centrus, mokyklas.
Jei nerandate jums tinkamos datos, ar norimo spektaklio, skambinkite mums tel. 861260793 arba rašykite vadyba@labaiteatras.lt ir susitarsime dėl papildomo renginio.
Mums su JUMIS – LABAI !
Kultūros edukacijos projektas „Žaidžiame teatrą- pažįstame pasaulį”
Rugsėjo 11 dieną „ Labaiteatras” pradeda vykdyti kultūros edukacijos projektą „Žaidžiame teatrą- pažįstame pasaulį”, kurį remia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Per tris rudens mėnesius projekto veiklos bus vykdomos aštuoniuose Dienos centruose visoje Lietuvoje : Kriūkuose (Šakių raj., Akmenėje, Kaune, Rokiškyje, Ukmergėje, Bagaslaviškyje ( Širvintų raj.), Vilniuje.
Jau penkerius metus sėkmingai kultūrinę veiklą vykdantis teatras šeimai „Labaiteatras” savo veikloje ypatingai didelį dėmesį skiria kultūrinei vaikų edukacijai. 2015 ir 2016 metais vykdytas ir Lietuvos kultūros tarybos remtas projektas „Žaidžiame teatrą- pažįstame pasaulį” (skirtas atokesnėse kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams) sulaukė gausybės teigiamų atsiliepimų ir pageidavimų projektą tęsti. Šį kartą teatro kūrėjai nusprendė projekto veiklas išplėsti, ypatingą dėmesį skirti įdomesnei kultūros edukacijai, dirbtuvėlėms, maksimalaus vaikų įtraukimo mechanizmams sukurti ir įgyvendinti. Taip pat nuspręsta į programą įtraukti vaikus, turinčius negalią, bei dėl socialinės atskirties stokojančius platesnio, įvairesno kultūros pažinimo. Kultūrinės edukacijos programa „Žaidžiame teatrą- pažįstame pasaulį” skirta vaikams nuo 6 iki 10 metų. Įvairių Lietuvos miestų Dienos centrus lankantiems vaikams bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvėlės, kurių metu jie drauge su dailininke scenografe Roberta Poškaite išmoks pasigaminti teatro veikloms reikalingų lėlių, teatrinio kostiumo detalių, kaukių, teatrinio rekvizito ir paskui visa tai jie galės panaudoti interaktyviuose „Labaitearo” spektakliuose „Aplink pasaulį” bei „Interviu su šlykštukais”. Interaktyvūs spektakliai suteiks mažiesiems žiūrovams galimybę patiems pasijusti spektaklio dalimi, dalyvauti veiksme, todėl jie daug geriau įsidėmės visą informaciją ir spektaklis taps įdomesne pasaulio pažinimo, geografijos, teatro suvokimo pamoka. Teatrinis žaidimas turi plačias perspektyvas įvairiuose mokymo procesuose, todėl „Labaitearto” kūryboje bei kultūrinėje veikloje jis užima labai svarbią vietą.
Spektaklyje „Aplink pasaulį” žaidimo forma vaikai yra supažindinami su kitomis pasaulio šalimis. Edukacinis spektaklis žaidimas skatina vaikų smalsumą geografijai, šalių papročiams, augina patriotizmą bei meilę gimtinei. Taip pat siekiama, kad vaikai susidomėtu teatru kaip žaidimu, pajustų jo galimybes, lavintų vaizduotę. Spektaklio- žaidimo metu mažieji „keliautojai” patiria gausybę nuotykių, susipažįsta su įvairių kultūrų žmonėmis, išmoksta įvairių dainų, žaidimų, sužino apie įvairių šalių papročius, patys patiria, ką reiškia būti aktoriumi, scenografu ar režisieriumi.
„Interviu su šlykštukais” – muzikinis pažintinis spektaklis apie padarėlius, kuriuos žmonės dažniausiai vadina „šlykštukais”. Tai sliekai, gyvatės, rupūžės, vorai, vikšrai ir visi kiti padarėliai, kurių dauguma žmonių šlykštisi arba bijo. Bijo, nes nepažįsta. Spektaklio kūrėjai siūlo vaikams drauge pažaisti ir paimti interviu iš „šlykštukų”, artimiau su jais susipažinti ir sužinoti, ar gyvatė turi ausis, ar tikrai sliekai gali atsiauginti galvą, ar visi vorai mato prastai, ar rupūžė jaudinasi, kad yra negraži ir dar daug kitų įdomių dalykų. Spektaklis „Interviu su šlykštukais” – puiki edukacinė priemonė netradicinam, įdomiam ir efektyviam ugdymui, gamtos pažinimo pamokos paįvairinimui, o taip pat ir lėlių teatro specifikos pažinimui, nes prieš tai dirbtuvėlėse vaikai drauge su scenografe gamina gyvūnėlių lėles bei kaukes.
Kultūrinės edukacijos programos „Žaidžiame teatrą- pažįstame pasaulį” pabaigoje „Labaitearo” kūrėjai ir vaikai bei jų ugdytojai susitiks diskusijai ir įspūdžių pasidalinimui apie tai, ką patyrė, ką sužinojo, ką suprato, ko nepavyko suprasti, kokių lūkesčių jie turėtų, kas dar jiems būtų įdomu ir naudinga. „Labaiteatro” kūrėjai tikisi, kad šios diskusijos, įspūdžių pasidalinimai bus labai naudingi toliau vystant kultūrinės edukacijos veiklą.
Kviečiame į „Draugų ir sporto šventę 2019”
Mielieji! Rugsėjo mėnesį „Labaiteatrui” sukaks 5 metai. Pirmasis rimtas jubiliejus, kurį norisi paminėti, tačiau ne bet kaip. Norėtųsi gimtadienį švęsti prasmingai, o ne tik visaip savimi puikuotis ir save gražius tuščiai reklamuoti. Todėl…
Rugsėjo 15 d. 11 -14 val. Vilniaus Vingio parko stadione (M.K. Čiurlionio g. 112, Vilnius) vyks „Draugų ir sporto šventė”, kurią „Labaiteatras” organizuoja drauge su aktyvaus laisvalaikio centru „Eik”, kuris rūpinasi neįgalių žmonių aktyviu laisvalaikiu bei sportu.
Šventėje jūsų laukia:
– draugiška ir jauki aplinka
– jau pažįstami bičiuliai ir nauji draugai
– draugiškos sporto rungtys ir aktyvūs žaidimai
– draugiškas „LABAITEATRO“ 5-ojo gimtadienio torto ragavimas
– pašėlusiai smagus draugų piknikas
– dovana draugams – nuotaikingas „LABAITEATRO“ spektaklis
– bus prizų ir draugiškų siurprizų
Nustebinkim patys save- būkim neįgaliųjų integracijos į visuomenę šalininkais, visokių žmonių draugystės puoselėtojais. Labai jūsų lauksime, jei jau turite „Labaiteatro” marškinėlius, džiaugsimės, jei juos apsirengsite, jei atsinešite kamuolį, badmintono raketes, šachmatus, bus nuostabu, o jei išsikepsite pyragą- su draugais jį kur kas skaniau suvalgysite.
Renginys NEMOKAMAS.
Susitikim, nes mums su Jumis- Labai !!!
P.s.: norite savo kūryba, gaminiais ar dirbiniais papuošti mūsų visų šventę? Labai lauksime pasiūlymų: vadyba@labaiteatras.lt, centraseik@gmail.com
Prie mūsų jau prisijungė:
UAB BALIONŲ KARALIAI – dovanos šventei skraidančią nuotaiką
https://www.facebook.com/balionu.karaliai/
LAIKINOS TATUIRUOTĖS – papuoš šventės dalyvius tattoo piešiniais
https://www.facebook.com/laikinostattoo/
KAVOS GALIA – vaišins gardžia kava
https://www.facebook.com/Kavos-Galia-2059720830732371/
TAPKCEMPIONU.LT- organizuos sporto užsiėmimus mažiesiems, pieš ant veidukų, jeigu oras leis, pūs didžiulius muilo burbulus!
https://www.facebook.com/tapkcempionu.lt/
ORANŽINĖ KAVINĖ- šventės maistas
https://www.oranzineoaze.lt/
Tęstinio projekto “Į pamoką su “Labaiteatru” akimirkos
Baigėsi 2018 -ieji, o su jais – “Labaiteatro” tęstinis projektas “Į pamoką su “Labaiteatru”.
Šio projekto tikslas – pasiekti, kad moksleivių, jų mokytojų bei tėvų pamėgtus edukacinius “Labaiteatro” spektaklius pamatytų vaikai, besigydantys ligoninėse, turintys negalią arba gyvenantys vaikų namuose ar socialinės rizikos šeimose. Pasibaigus projektui, liko neišdildomi šilti prisiminimai ir nuostabios vaikų bei “Labaiteatro” kūrėjų patirtys.
Mums su Jumis- Labai !
Projekto rėmėjai :
„Siaubo pasakos“- Norbertui Vėliui atminti
Spalio 2-ąją „Labaiteatras“ pradėjo vykdyti Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą kultūrinį projektą „Siaubo pasakos“. N.Vėliaus 80-osioms metinėms paminėti“. Pirmasis spektaklis buvo parodytas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje, na o kiti projekto spektakliai bus rodomi iki pat gruodžio mėnesio. Spektaklį „Siaubo pasakos“ žiūrovai turės galimybę išvysti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Vilniuje, Ignalinos krašto muziejuje, Kulautuvos kultūros centre, Kernavėje bei kitose Lietuvos vietose.
Gyvename laikais, kai lietuvių etninei kultūrai, kalbai vėl iškilo didelis pavojus. Jaunoji karta beveik nebesidomi etnine kultūra, folkloru, neskaito panašaus pobūdžio knygų. Tačiau jei nenorime nuskęsti be pėdsako kunkuliuojančiame pasaulio tautų vandenyne, prie šios kultūros turime sugrįžti, atkreipdami dėmesį į iškiliausius jos puoselėtojus.
Vienas žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų, folkloristas, mitologas, pasaulyje pripažintas etninės kultūros tyrinėtojas profesorius Norbertas Vėlius (1938 – 1996) šių metų sausio 1 d. būtų minėjęs 80 metų jubiliejų. Per savo gyvenimą surinkęs daugiau kaip 30 000 etninės kultūros kūrinių, Norbertas Vėlius įžvelgė susikaupusį visą žmogaus patyrimą nuo pat jo egzistencijos pradžios. Joje buvo išsaugoma ir perduodama viskas, kas žmogui atrodė šventa, naudinga, gražu, reikalinga. Būtent šioje kultūroje susiklostė vientisas tautos pasaulio suvokimas, bendra vertybių sistema, kuri padeda žmonėms orientuotis gyvenime, susieja gyvuosius ir mirusiuosius, gentainius ir svetimšalius, žemiškąjį ir dieviškąjį pasaulius. “Mūsų protėvių tikėtas mitinis pasaulis sukurtas atidžiai stebint gamtą ir žmogaus gyvenimą, pagaunant subtiliausius žmogaus psichikos bruožus.“- sako Norbertas Vėlius. Vienas žymiausių profesoriaus darbų- surinkta lietuvių liaudies sakmių knyga „Sužeistas vėjas“, išleista jau po autoriaus mirties. Žymaus folkloristo ir mitologo 80 –mečio jubiliejų „Labaiteatras“ nusprendė pažymėti išskirtiniu spektakliu, pastatytu pagal sakmes, esančias šioje knygoje.
Legendinėje knygoje „Sužeistas vėjas“ pateikiami rimti pasakojimai, kitados buvę perduodami iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais neva tikrais atsitikimais. Iš kartos į kartą perduodami kaimo žmonių pasakojimai ir nutikimai virto mitologinėmis sakmėmis, žavinčiomis savo vaizdingumu, išmone ir žodingumu. Pasaulis ir jo gyventojai, žvėrys ir paukščiai, supantys laukai, miškai ir vandenys visada traukė žmones ir žadino vaizduotę, gąsdino, baugino ir žavėjo… Pasak Norberto Vėliaus, „paslaptingas mitinis pasaulis, protėvių manymu, nematomas, neapčiuopiamas ir tik retkarčiais, ypatingais atvejais trumpam atsiveriąs prieš žmogų, jį nustebindamas ir išgąsdindamas“. Žmonėms visada knietėjo sužinoti, koks yra tas šalia jų esantis neregimas pasaulis. Mitologinės sakmės vienaip ar kitaip jį bando paaiškinti, protėvių patyrimą išreikšdamos fantastiniais ir bauginančiais vaizdais.
„Labaiteatro” kūrėjams ši knyga – viena iš mėgstamiausių, skaitytų vaikystėje. „Mes užaugome skaitydami šias sakmes, puikiai prisimenu save drebančią iš baimės, bet trokštančią skaityti toliau“ – sako spektaklio režisierė Agnė Sunklodaitė. Todėl neatsitiktinai profesoriaus Norberto Vėliaus surinktų sakmių rinkinys „Sužeistas vėjas” ir įkvėpė „Labaiteatro“ kūrėjus sukurti spektaklį „Siaubo pasakos” . Neatsitiktinai buvo pasirinktas pseudo siaubo žanras, nes 9-12 metų amžiaus žiūrovams trūksta spektaklių, juos sudominti tautosaka nėra lengva- ją pritaikyti ir aktualizuoti reikia taip, jog žiūrovas įsitrauktų į spektaklį nuo pirmosios minutės.Todėl senosios Lietuvių liaudies sakmės spektaklyje pateikiamos labai vizualiai, išradingai ir… šiuolaikiškai!
Spektaklio žiūrovai, dėkodami jo kūrėjams, teigia, jog vaikai susidomėjo profesoriaus Norberto Vėliaus veikla, pradėjo skaityti knygas, o svarbiausia-gilintis į tautos sakmes bei tautosaką. Tokiu būdu teatras stengiasi puoselėti vaikų ir jaunimo meilę ir pagarbą protėvių tradicijoms, tautos kultūrai, kalbai bei papročiams.
Projekto rėmėjai :
TĘSTINIS PROJEKTAS „Į PAMOKĄ SU „LABAITEATRU“
Jau ketverius metus „Labaiteatro“ kūrėjai vykdo pačių inicijuotą projektą „Į pamoką su „Labaiteatru“.
Projektas „Į pamoką su „Labaiteatru” skirtas ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus moksleiviams ir jų mokytojams, siekiant plėsti netradicinio ugdymo galimybes. Projekto metu vaikams rodomi edukaciniai „Labaiteatro“ spektakliai, kurie gali tapti įdomesne pasaulio ar gamtos pažinimo, lietuvių literatūros, tautosaar geografijos pamoka. Spektaklių interaktyvumas suteikia galimybę vaikams patiems dalyvauti spektaklio veiksme, todėl edukacinę medžiagą jie pasisavina daug efektyviau.
Projekto poreikį bei aktualumą įrodo projekte apsilankiusiųjų skaičius (kiekvienais metais nuo rugsėjo iki sausio mėnesio projekte apsilanko apie 2000 Vilniaus darželinukų, ikimokyklinukų ir pradinių klasių mokinių bei mokytojų).
„Labaiteatras“ – socialiai atsakingas teatras, bendradarbiaujantis bei vykdantis bendrus projektus su tokiomis organizacijomis kaip VŠĮ „Vytauto Kernagio fondas“, Vilniaus Verkių vidurinė mokykla ir kt., todėl Lietuvos valstybės 100 – mečio proga „Labaiteatras“ siekia plėsti savo žiūrovų ratą bei spektaklius parodyti tiems, kurie dėl fizinių, materialinių ar socialinių faktorių neturi galimybės jų pamatyti. Į pagalbą „Labaiteatrui“ atskubėjo Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, kurie sutiko paremti šią idėją.
Tęstinis projektas „Į pamoką su „Labaiteatru“ – skirtas vaikų ir jaunimo kultūriniam ugdymui, kultūros vertybių sklaidos ir prieinamumo didinimui platesnei visuomenės daliai bei socialinės atskirties mažinimui. Šių tikslų „Labaiteatras“ projekto metu sieks rodydamas savo spektaklius vaikams, gyvenantiems vaikų globos namuose, šiuo metu ligoninėse besigydantiems vaikams, mažiesiems žiūrovams, turintiems klausos (su vertimu į gestų kalbą) ar judėjimo negalią, taip pat moksleiviams iš socialinės rizikos šeimų.
„Siekiame plėsti netradicinio ugdymo galimybes, mažininti socialinę atskirtį ir ugdyti kūrybiškus, mąstančius ir smalsius vaikus“,- sako teatro meno vadovė, režisierė Agnė Sunklodaitė.
Tęstinis projektas “Į pamoką su “Labaiteatru” tęsis iki pat 2018-ųjų pabaigos.
Projekto rėmėjai :
Jubiliejinį sezoną „Labaiteatras” pradėjo Liuksemburge !
Penktąjį, jubiliejinį, sezoną „Labaiteatras” pradėjo viešnage Liuksemburge. Rugsėjo 22- ąją vietos lietuviai šventė lituanistinės mokyklos mokslo metų pradžią ir ta proga pakvietė „Labaiteatrą” parodyti muzikinį spektaklį- žaidimą „Aplink pasaulį 2”.
” Jubiliejinio sezono pradžia tikrai simboliška: Liuksemburge susitikome su šeimomis, kurios ne tik puoselėja lietuvybę svečioj šaly, bet ir stengiasi, kad jų vaikai augtų smalsūs, kūrybiški, besidomintys teatru. Vienas svarbiausių „Labaiteatro” uždavinių – auginti kūrybišką, išprususį žiūrovą, skatinti šeimas drauge pažinti, prisijaukinti ir pamilti teatrą.”,- sako teatro meno vadovė, režisierė Agnė Sunklodaitė.
Todėl šį sezoną teatro kūrėjai žada tęsti jau ketverius metus vykdomą projektą „Į pamoką su „Labaiteatru””, skirtą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus moksleiviams bei jų mokytojams. Kūrėjai kviečia apsilankyti edukaciniuose spektakliuose : „Aplink pasaulį”, „Aplink pasaulį 2”, „Interviu su šlykštukais”, „Kai užaugsiu būsiu”, „Siaubo pasakos” bei spektaklyje jaunimui „Įsilaužėlis”. Spektakliai bus rodomi darbo dienomis, moksleiviams tinkamu laiku, Lietuvos teatro , muzikos ir kino muziejuje. Šį pusmetį projektas „Į pamoką su „Labaiteatru”, remiamas Vilniaus savivaldybės, turi galimybę plėstis, ir muzikinis spektaklis-žaidimas „Aplink pasaulį” bus rodomas ligoninėse, specialiuosiuose centruose, vaikų namuose.
” Visi projekto spektakliai gali tapti įdomesne pasaulio ar gamtos pažinimo, lietuvių literatūros, tautosakos ar geografijos pamoka. Spektaklių interaktyvumas suteikia galimybę vaikams patiems dalyvauti spektaklio veiksme, todėl edukacinę medžiagą jie pasisavina daug efektyviau”,- sako spektaklių režisierė Agnė Sunklodaitė.
Dar vienas svarbus sezono projektas, kurį vykdys „Labaiteatras”- profesoriaus Norberto Vėliaus aštuoniasdešimtmečiui paminėti skirti spektaklio „Siaubo pasakos” rodymai įvairiose Lietuvos vietose, susijusiose su N.Vėliaus biografija bei jo etnokultūrine veikla . Spektaklis „Siaubo pasakos” yra sukurtas pagal legendinę Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas” ir skirtas jauniesiems žiūrovams nuo 9 iki 12 metų. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Šį sezoną „Labaiteatras” žiūrovams pristatys dvi naujas premjeras. Viena iš jų – spektaklis „Man ilgu” bus skirtas suaugusiems. Tai spektalis pagal Aldonos Ruseckaitės knygą „Žemaitės paslaptis” bei Žaliojo Kyšulio salų liaudies dainas. Spektaklio idėjos autorė – aktorė Rasa Rapalytė, pasiūliusi režisierei Agnei Sunklodaitei sujungti rašytojos Žemaitės laiškus slaptam mylimajam ir Žaliojo Kyšulio salų dainininkės Čezarijos Evoros dainas. Scenografiją spektakliui kuria Ramunė Skrebūnaitė.
Kita šio sezono premjera – spektaklis šeimai „Žinios”. Tai interaktyvus spektaklis apie tai, kaip šiandien mums pavyksta gyventi didžiuliame informacijos, įvairių žinių ir ženklų pasaulyje. Ar nepasiklystame jame ? Kaip skirtingo amžiaus žmonėms sekasi suvokti tą pačią žinią, ar susikalbame tarpusavyje? Spektaklį režisuoja Agnė Sunklodaitė, muziką kuria Deividas Gnedinas.
„Labaiteatro” kūrėjai tikisi, kad ir šis, jubiliejinis penktasis sezonas bus dosnus įdomių kūrybinių iššūkių bei prasmingų susitikimų su žiūrovais.
„Labaiveidai” – „Nepilkas Vilkas”
Kas yra “Nepilkas Vilkas” ?
“Nepilkas Vilkas”- tai dviejų studijų draugių sukurtas vizualinės komunikacijos duetas. Užsiimame video bei foto kūryba. Mūsų duetas mums – galimybė vienai kitą papildyti, drauge surasti išraiškos priemones, tinkamai pasirinkti kūrybos įrankius ir tuo pačiu būti laisvomis asmenybėmis bei realizuoti save.
Kas svarbiau jūsų komandoj video ar fotografija?
Esame skirtingų charakterių, tačiau dažnai mums aktualios tos pačios problemos, kurias išreiškiame mums priimtinesne vizualine forma. Atitinkamai realizacijai priimtinesnė atitinkama forma, tad nei foto nei video išskirti negalėtumėme.
Kas už ką komandoje esate atsakingos?
Laikui bėgant daug dalykų susidėliojo natūraliai. Už komunikaciją labiau yra atsakinga Eglė, už buhalterinius niuansus – Paulina. Bet daug ką darome kartu : einame į susitikimus, kuriame, keliam tikslus, ieškome naujų projektų ar idėjų, o jei veikiame atskirai, dalinamės mintimis. Stengiamės visuomet išlikti tvirtu duetu.
Ar dabartinis jūsų užsiemimas buvo gyvenimo tikslas/svajonė?
Eglė: Mano svajonė nuo mokyklos laikų buvo būti fotografe, bet dvyliktoje klasėje mano mentorius man patarė pabandyti platesnes studijas, kurių metu ir susitikome su Paulina. Šis mano pasirinkimas nė kiek manęs nenuvylė, nes galiu prisiliesti ir prie fotografijos, ir atradau video, kuris taip pat mane labai “veža”. Supratau, kad vizualinė komunikacija yra mano ,,arkliukas”.
Paulina: Aš gyvenime visuomet kovojau su savo noru daryti vienu metu daug skirtingų dalykų, o renkantis gyvenimo kelią norėjau būti ir architekte, ir politologe, ir tiesiog klajūne, bet labiausiai norėjau kurti, tik visai ne su multimedijomis susijusius menus, o veikiau ką nors labiau klasikinio: paskutinis mano noras buvo būti skulptore, tačiau nusprendžiau rinktis inovatyvesnes studijas, kurios būtų laisvos ir mažiau apibrėžtos. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes gavau visišką laisvę sugalvoti savo kelią ir atrasti man įdomius dalykus. Prieš studijas nelabai ką gebėjau nuveikti su kompiuteriu, o kameros rankose nebuvau laikiusi. Tai, ką veikiame dabar yra labai graži kelionė ,kuri vis tobulėja, kinta ir auga kartu su mumis. Manau, einame gan kryptingu keliu ir tuo mėgaujamės. Kasdien pasiekiame kokį nors tikslą, o tuomet svajojame toliau.
Video ar fotografija šiuo metu pelningiau?
Sunku lyginti. Video yra pelningiau, bet ir darbo turime daugiau. Fotografija- mažiau pelninga, bet darbai atliekami daug greičiau.
Kokį keisčiausią foto arba video užsakymą teko daryti?
Vieną kartą teko filmuoti silkių fabriko gimtadienio vakarėlį. Buvo keistai juokinga patirtis. Fabrike sklandė silkės kvapas, o žmonės laimingi kilnojo korteles su gimtadieniniais palinkėjimais….
Kokio keisčiausio foto arba video užsakymo teko atsisakyti?
Eglė : sykį esu gavusi užsakymą fotografuoti pusnuoges moteris su pjūklais kalendoriui, bet šios garbės atsisakiau …
Ar galite atlikti užsakymą tik dėl pinigų, bet be jokio kūrybinio džiaugsmo?
Sunku kažką padaryti gerai, jei tuo netiki, bet kartais tenka arba patikėti, arba padaryti taip, kad patikėtų, jog patikėjome. Prieš atstumdamos projektus labai apsvarstome. Kartais iš to gali gautis geri dalykai. Manau dar turime paaugti, kad galėtume vien tik pačios rinktis projektus.
Kokios klaidos turėtų nedaryti žmogus pirmą kartą filmuojantis/fotografuojantis spektaklį, video klipą, renginį?
Svarbiausia visada pasitikrinti garso įrašymą, turėti su savimi pakankamai pakrautų baterijų bei atsarginių atminties kortelių. Kartais pravartu turėti papildomos technikos, arba negailėti pinigų ir pasisamdyti papildomą komandos narį. Taip pat nuolatos reikia tikrinti kaupiamą medžiagą, ar ji atitinka iš anksto keliamus reikalavimus. Visada su savimi turėkite juodos izoliacijos, nes ji dažnai gali pagelbėti daugiau nei tikitės ! Sukurkite puikią darbinę atmosferą, tikėkite savimi, tačiau nepervertinkite .
Kokį brangiausią profesinį daiktą teko įsigyti?
Tai – mūsų fotoaparatai, kompiuteriai. Pakankamai brangi ir greitai senstanti technika. Mes visada “už”, jei kas nors nori investuoti į “Nepilko vilko” komandą …
Ar galima su telefonu padaryti profesionalią, profesionaliai atrodančią nuotrauką?
Tikrai taip!
Kaip ją padaryti? Keli patarimai.
Visada atkreipkite dėmesį į menkiausias detales, kiekviena jų turi turėti svarią buvimo kadre priežastį.
Ar galima su telefonu nufilmuoti profesionalų, profesionaliai atrodantį video klipą?
Žinoma galima.
Jei taip, tai keli patarimai.
Reikia pasirinkti atitinkamą temą, telefoną, jo kokybę panaudoti kaip stilistinę priemonę ir filmuoti. Visa kita – svarbios smulkmenos, kurios sudarys visumą.
Ar pykstatės profesiniais klausimais?
Kaip ir visur, taip ir darbe atsiranda dalykų, dėl kurių pasipykstame. Ankščiau daugiau tylėdavome ir laukdavome kol koks nors nepasitenkinimas praeis, dabar viską pasisakome, taip išlaikome gerus tarpusavio santykius ne tik kaip kolegės, bet ir kaip draugės. Manau svarbu išmokti nemaišyti šių dviejų dalykų. Abi manome, jog reikia ieškoti kompromiso, spręsti iškilusias problemas, šnekėtis. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir reikia išmokti tvarkytis su išankstiniu nusistatymu. Tai yra sudėtinga, tačiau pasiekiama. Viską meta tik silpniausi.
Ar geras video montuotojas jau gali būtį režisierius?
Manau, kad nedažnai taip nutinka. Vis dėlto tikrai geri montuotojai dažnai tampa techniniais- ne kūrybiniais- darbuotojais, o režisierius turi gebėti mąstyti apie viską: ir apie techniką, ir apie siužetą, ir apie aktorius, dekoracijas ir t.t. Viskas labai priklauso nuo asmenybės – kaip plačiai geba matyti situaciją. Tačiau geras montuotojas visada gali papildyti pirminę režisieriaus idėją. Daug priklauso nuo asmeninių gebėjimų, įgūdžių ir siekių, bet geriausiai darbą gali atlikti bendraminčių komanda.
Ar geras fotografas gali būti operatoriumi?
Dažnai gero fotografo video kūryboje galima įžvelgti fotografiškų kadrų, bet tai nebūtinai yra blogai, atvirkščiai – tai gali suteikti kūrybai savotiško žavesio.
Kaip pelnote vyresnių arba nusipelniusių aktorių pasitikėjimą?
Mes gerbiame visus savo klientus, stengiamės rodyti pagarbą bei nuoširdumą, bendrauti betarpiškai, neakcentuojant amžiaus cenzo. Taip pat labai žavimės vyresnio amžiaus žmonėmis, nes manome, kad jie turi sukaupę daug patirties, daugybę įdomių istorijų, tai gal ir tie žmonės jaučia simpatiją ir atsako mums tuo pačiu.
Ką davė bendradarbiavimas su “Labaiteatru”?
Smagių nuotykių, galimybę “išspausti maksimumą”, turint nedidelius finansinius resursus, šiltą ir jaukią bičiulystę, kai gali kalbėtis ne vien apie projektus, bet ir apie gyvenimą. Paulinai net teko įgarsinti spektaklio reklamą, vadinasi, bendradarbiavimas su “Labaiteatru” mums davė ir smagias naujas profesines patirtis.
http://nepilkas.lt/
Kuo Lietuvoje gyvena teatras vaikams?
Pokalbis iš radio laidos „Avanscena“. Visą Karinos Metrikytės pokalbį su Dalia Mikoliūnaite, Birute Banevičiūte ir Agne Sunklodaite galite išgirsti ČIA
Kaip ir kuo gyvena šio teatro kūrėjai Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais susiduria nepriklausomus teatrus vaikų ir jaunimo auditorijai įkūrę menininkai? Ar jiems pakanka žiūrovų, žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio?
Šiais ir kitais aktualiais klausimais radijo laidoje „Avanscena“ Karina Metrikytė kalbino tris viešnias: prieš 20 m. įkurto „Teatriuko“ direktorę aktorę Dalią Mikoliūnaitę, neseniai dešimtmetį atšventusio pirmojo šokio teatro vaikams Lietuvoje „Dansema“ įkūrėją choreografę, ilgametę Šiuolaikinio šokios asociacijos pirmininkę, Auksinio scenos kryžiaus laureatę, šokio pedagogę dr. Birutę Banevičiūtę ir penkerius metus gyvuojančio „Labaiteatro“ meno vadovę režisierę Agnę Sunklodaitę.
Kaip įvardintumėte – kam iš tiesų aktualus teatras vaikams?
Dalia Mikoliūnaitė. Toks teatras reikalingas kiekvienam vaikui, kiekvienai šeimai. Ir, aišku, tiems, kurie jį kuria – menininkams: dėl saviraiškos, veiklos, savo idėjų įgyvendinimo. Bet iš tiesų, mąstant plačiau, jis reikalingas visai valstybei – kultūros ir švietimo, socialinės apsaugos sistemoms. Teatras gali išspręsti nemažai klausimų, problemų – jis turi savo įrankius, būdus veikti šioje visuomenėje.
Birutė Banevičiūtė. Tinkamai sukurtas, jis reikalingas, aktualus vaikams, taip pat ir tėvams. Bent jau mano patirtis rodo, kad tėvai dažnai pamato visai kitokį savo vaiką, kai šis būna teatrinėje aplinkoje. Matyti, kaip skirtingose aplinkose keičiasi jų vaikas, tėvams labai svarbu, nes tai kartu ir paskatina ieškoti tinkamų aplinkybių teigiamų aplinkų kūrimui.
Agnė Sunklodaitė. Teatro vaikams prasmė yra didžiulė, nes nuo spektaklio šiai auditorijai prasideda žiūrovo „auginimas“. Maža to, jei vaikas ateis į savo amžiui skirtą spektaklį, nenusivils ir jam viskas tiks – jis norės ateiti dar ir dar kartą. Bet tuo turi pasirūpinti suaugusieji. O štai suaugusiųjų mes turime įvairių, ir didžioji jų dalis yra šiais klausimais nelabai išprusę.
Kas jus pačias paskatino apsisprendimui įkurti nepriklausomą teatrą vaikams?
A. S. Pirmiausia – kad savos idėjos turėtų savo kūrybinius namus. Kurdamas įprastame teatre, visuomet susiduri su tam tikrais apribojimais, tam tikrais reikalavimais. Kalbu ne apie finansinę, o kūrybinę pusę – kai nelabai gali leisti sau klysti. O savo teatre turi galimybių truputį „paieškoti“ sprendimų.
D. M. Įsteigiant „Teatriuką“ buvo didžiulis kūrybinis polėkis ir, kadangi buvome tikrai jauni, negąsdino visiškai jokios biurokratinės, administracinės ir visokios kitokios kliūtys. Labai norėjome būti aktyvūs, veikti, kurti, daryti tai, ką norim, nuo nieko nepriklausyti, nesilankstyti žinomiems ar nežinomiems režisieriams. Turėjom daug idėjų ir energijos. Ir mums visai neblogai sekėsi.
B. B. Noras turėti laisvę kūrybai – nepriklausyti nuo to, kad kažkas tave kviečia arba nekviečia kurti, statyti spektaklių. Tuo labiau – kai mes pradėjome savo veiklą, tokio dalyko kaip šokios spektakliai vaikams (ne baletas) išvis nebuvo. Norėjosi daryti dalykus, kurie man tuo metu atrodė reikalingi ir asmeniškai labai įdomūs, o tai vedė prie to, kad reikia turėti savo įstaigą, kurioje turėtum laisvę kurti ir nevaržytų ne tik finansiniai, bet ir meniniai dalykai.
Su kokiomis pasenusiomis nuostatomis tenka susidurti, kai kalbame apie teatrą vaikams?
D. M. Per dvidešimt metų lyg ir daug kas keitėsi, bet visgi likę daug senų nuostatų. Man atrodo, teatras vaikams dar nėra „išsimušęs“ į vandens paviršių, kad būtų lygiaverčiai vertinamas su kitomis teatro rūšimis. Mes vis dar jaučiame, kad esame lyg tam tikrame užribyje – dėl finansavimo ir dėl visuomenės požiūrio. Be to, kartais būna sunku, susidūrus su tokio teatro sklaida – turiu omenyje kritikus ir žurnalistus; tuomet akivaizdžiai pasimato nelygiavertis vertinimas.
B. B. Kalbant apie teatrą kūdikiams, tėvų nuostata tokia: maži vaikai nieko nesupranta. Tuomet kyla įvairių klausimų – pavyzdžiui, kodėl tuomet jie atveda savo vaiką į teatrą, jeigu sako, kad šis nieko nesupranta? Daugelis suaugusiųjų, nebūtinai tėvų – galbūt ir mokytojų, auklėtojų, net ir kai kurių teatralų, – laikosi nuostatos, kad vaikui į teatrą „jau galima“ ateiti sulaukus penkerių metų amžiaus, kai vaikas „jau supranta“. Taip, penkiametis jau gali pasakyti savo nuomonę, po spektaklio išreikšti savo požiūrį, bet supranta vaikai juk nuo pat pradžių – tai mes nesuprantame jų supratimo ženklų.
A. S. Žvelgiant iš profesionalų pusės, baisiausia, kas gali atsitikti, kas šiandien vis dar atsitinka (galbūt labiau su vyresnės kartos žmonėmis, nors ir su kai kuriais labai jaunais), tai požiūris – ai, čia teatras vaikams, čia truputį nelabai rimta, galima paprasčiau, galima skirti mažiau pinigų, čia gal reikia mažiau darbo, juk gali vaidinti aktoriai, kurie nelabai sugeba dirbti „rimtose“ scenose.
Galbūt yra vaikų amžiaus grupės, kurios tarsi paliktos už teatro ribų?
B. B. Manau, kad dabar Lietuvoje – teatrų vaikams bumas. Galbūt iš tos kiekybės kada nors ir kokybė išsivystys. Nes anksčiau, kai pradėjome kurti spektaklius kūdikiams, ši niša buvo visiškai tuščia. Dabar ji pildosi įvairiais pastatymais. Kažkuriuo metu taip pat buvo ir su teatru paaugliams, o pastaruoju metu daugėja pastatymų jiems aktualiomis temomis. Visgi sakyčiau, kad šiuo metu visos nišos užpildytos.
D. M. „Teatriuke“ neturime nei vieno pastatymo paaugliams, neturėjome per visus 20 gyvavimo metų. Gal ir visoje Lietuvoje tokių spektaklių mažoka.
A. S. Mes esame teatras šeimai, todėl norime, kad visos amžiaus grupės turėtų jiems skirtus spektaklius. Šiemet pastatėme „Siaubo pasakas“ žiūrovams nuo 9 iki 13 metų. Darėm tyrimus, klausinėjome mokytojų, ir supratome, kad būtent šio amžiaus grupei spektaklių ypatingai trūksta. Tokie vaikai jau „išlipa“ iš pradinukų tarpsnio, juos tampa sunkiau suvaldyti, sudominti. Šiomis dienomis jau randasi spektaklių vyresniesiems paaugliams, nuo keturiolikos metų, bet 9–13 m. vaikai nedaug kur turi galimybę nueiti, o norint juos sudominti reikia dar labai gerai pagalvoti, ką daryti, kad tai būtų prasminga ir verta juos atsivesti.
Koks Lietuvos žiniasklaidos dėmesys teatrui vaikams?
D. M. Visa informacija, kuri pasiekia žmones, yra didelis kiekvieno teatro, kiekvieno kūrėjo indėlis – bandymas įtikinti kritiką, žurnalistą ar kokią leidybinę kompaniją, kad atkreiptų dėmesį – aprašytų ar bent jau paskelbtų tai, ką parašėme patys. Dėl tokių dalykų reikia labai ilgai ir nuosekliai kovoti.
A. S. Lietuvos žiniasklaidos dėmesys teatrui apskritai yra menkas. Kalbant apie populiarius portalus, kuriuose yra specialiai kultūrai skirtos skiltys – kartais jiems visiškai neįdomu, kas vyksta arba jie pro pirštus praleidžia daug dalykų, naujienų. Todėl dėmesio trūksta, trūksta ir labai trūksta.
B. B. Sakyčiau, tai toks fragmentiškas dėmesys, galbūt labiau sietinas su festivaliais ar premjeromis – ir net šių progų atveju ne visada sulauki dėmesio. Nėra nuolatinio domėjimosi, sisteminės analizės. Nors reikia pripažinti, kad dėmesys didėja.
Kuriuos Lietuvos teatrologus, savo publikacijose analizuojančius spektaklius vaikams, galėtumėte išvardinti?
D. M. Neatsimenu tokio. Mūsų – „Teatriuko“ – atžvilgiu tokių publikacijų niekada nebuvo, mes patys stengiamės pristatyti savo naujus spektaklius, premjeras, projektus vaikams. Kartais žurnalistai apsiima parašyti ar bent jau patalpinti savo leidiniuose mūsų parašytą informaciją. Bet mes patys tapome šiokia tokia informavimo priemone – prie visų kūrybinių ir administracinių darbų esame patys sau „piaro“ kompanija. Neturime kitos išeities.
A. S. Esu skaičiusi Aušros Kaminskaitės straipsnius, įžvalgas apie spektaklius vaikams ir jaunimui. Taip pat anksčiau šia tema daugiau rašė Ridas Viskauskas; kartais apie teatrą vaikams rašo Ingrida Ragelskienė. Tai yra trys pirmos pavardės, greičiausiai ateinančios į galvą.
B. B. Tikrai nuosekliai ir nuoširdžiai mūsų spektaklius analizuoja Rūta Oginskaitė. Kurį laiką rašė Ridas Viskauskas. Žinau, kad apie teatrą vaikams rašo, šią terpę analizuoja Ramunė Balevičiūtė.
Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria nepriklausomų teatrų vaikams kūrėjai?
D. M. Sklaida. Idėjų ir meniškų sprendimų Lietuvos kūrėjams tikrai netrūksta. Ir jaunimas yra labai imlus, aktyvus, kūrybingas. Bet mums trūksta būtent pripažinimo visuomenėje, sklaidos ir dar – mano asmenine nuomone – visiems mums, kūrėjams, trūksta bendrumo. Esame labai konkurencingi, uždari. Mums trūksta atvirumo, „tinklaveikos“ – kad vienas kitam padėtume.
B. B. Manyčiau, vis dar keistas institucijų, kurios finansiškai remia tokį teatrą, požiūris į mus. Ne vieną kartą teikėm paskaičiavimus – pačiam teatrui, trupei, kuri jį kuria, ši veikla yra labai nuostolinga. Iš bilietų niekaip neįmanoma padengti teatro kaštų. Ypač kai reikia kažką sukurti. Tad tiek Kultūros tarybos, tiek anksčiau – ministerijos požiūris… Na, ne pačių institucijų, juk paraiškas vertina ekspertai, – tad jų požiūris keistas: jeigu spektaklis vaikams, tai jam kažkodėl turi užtekti mažiau pinigų. Lyg tokiuose spektakliuose aktoriai mažiau vaidina ar kostiumų, muzikos sukūrimas mažiau kainuoja.
A. S. Pirmiausia, žinoma, pats išgyvenimo klausimas – nesinori tiesiog vegetuoti, norisi kurti, statyti naujus spektaklius ir kad tie spektakliai būtų matomi. Visi rašo projektus, bet tų numatytų skirti pinigų, kaip visada, ne visiems užtenka. Labai džiaugiesi, jeigu gauni, bet tai dažniausiai būna pusė tiek, kiek prašei. Taip kyla daug dilemų ir reikia labai laviruoti, kad spektaklis apskritai atsirastų. O paskui jau visi kiti dalykai – žiniasklaidos, kritikų dėmesys, reklamavimosi galimybės.
Kaip jūs nusakytumėte, kas yra kokybiškas teatras vaikams?
B. B. Tai labai sunku. Pavyzdžiui, bet kas gali pasakyti – jei mano vaikas po spektaklio laimingas, reiškia, viskas gerai. O būna, kad vaikas sėdi visą spektaklį ir net nepajuda, nesukruta. Tokio vaiko tėvai, ypač ėmę lyginti savąjį su kitais vaikais, kurie galbūt nuo pat pirmos spektaklio minutės aktyviai dalyvauja, gali pagalvoti – mano vaikui spektaklis nepatiko. Tai ypač aktualu, jei vaikas dar negali, nemoka kalbėti. Manau, kad patiems tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į spektaklio konstrukciją.
D. M. Kokybiškas teatras vaikams – kuris paliečia, kažką duoda, nepalieka abejingų. Pataruoju metu daug keliauju, ne vien su spektakliais, dalyvaujame įvairiuose užsienio teatriniuose „tinkluose“ – dažniausiai Šiaurės, Europos šalių, – ir iš šios perspektyvos matau, kad Lietuvos teatras yra labai kokybiškas, tiek idėjų, tiek išpildymo prasme.
A. S. Gali būti įvairių nuomonių, koks žanras, teatras yra geresnis, bet man atrodo, jog svarbiausia, kad kūrėjas neitų į kompromisus su savo kūrybine sąžine.
Parengė Diana Gancevskaitė
PREMJERA! Spektaklis paaugliams „ĮSILAUŽĖLIS”
Prieš šv. Kalėdas „Labaiteatro“ kūrėjai didesnį dėmesį skirs emociškai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams- nuolat tiesos ieškantiems 13-18 metų paaugliams. Gruodžio 22-ąją Molėtų gimnazijoje įvyks spektaklio „Įsilaužėlis“ premjera.
Pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną „Įsilaužėlis“ pastatytame spektaklyje pasakojama apie niekada savo tėvo nemačiusį paauglį, kuris ieško teisingo gyvenimo kelio, tačiau vis labiau įsisuka į kasdienybės chaoso verpetą.
Į spektaklį atėję paaugliai bei juos atlydėję suaugusieji scenoje išvys socializacijos problemų įkalintus personažus, kuriems, nuolat besikeičiančioje visuomenėje, vieninteliu ramsčiu tampa neigiamą įtaką darantys draugai, vis labiau įninkantys į nusikalstamą veiką, alkoholio bei narkotikų vartojimą.
Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė?
Spektaklis pasižymės išskirtiniu, originaliu, specialiai šiam spektakliui kompozitoriaus Deivido Gnedino sukurtu garso takeliu. Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui.
„Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę.
Pirmieji spektakliai vyks: Molėtuose, Molėtų gimnazijoje bei Vilniuje, Teatro, muzikos ir kino muziejuje. Daugiau informacijos: www.labaiteatras.lt
Spektaklį remia: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija . Projekto partneriai: Lietuvos teatro, muzikos įr kino muziejus.
Labaiteatras pristato naują video klipą iš klipų serialo „3P Show”
„Labaiteatras” pristato naujutėlaitį video klipą „Mylėt tave- mano dalia”. Tai antroji Lietuvoje analogų neturinčio klipų serialo „3P Show” serija. Praėjusiais metais teatro kūrėjai pristatė įvadinę ir pirmąją šio serialo dalis.
„Artėja vasara, baigiame teatrinį , tuoj atidarysime vasaros sezoną, todėl pats laikas pasilinksminti ir pristatyti dar vieną mūsų ironiškojo serialo dalį”,- sako aktorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė ir tuoj pat priduria, kad tas linksmumas daugiau ironiškas, o šiame seriale pasakojama istorija paprasta, bet graudi ir juokinga, nes siužetas – mūsų nūdienos atspindys. „Žinoma, mes viską išdidiname, bet apsidairykim aplink- vien verslininkai, pardavinėjantys „mėšlą”, barakudos arba „apsukruolės”, visur patenkančios, kur pinigais kvepia, nukvaišę lovelasai, vietiniai mafijozai, karaliukai ir kiti panašūs veikėjai. Tiesiog juokas pro ašaras. Galima viską matant verkti, dejuoti, emigruoti, bet galima ir pasijuokti. Mes renkamės juoką. Ne todėl, kad mums nerūpi, o todėl, kad juokas kartais daug galingesnis už kitus ginklus”,- sako „Labaiteatro” režisierė.
„O šalia juoko labai dera ir muzika. Tauta, kuri moka pasijuokti ir dainuoti, neabejotinai turi šviesią ateitį”- šypsosi serialo kompozitorius Deividas Gnedinas.
Primename, kas klipų serialo „3P Show” siužeto pagrindą sudaro šiuolaikinė „Trijų paršelių” pasakos versija suaugusiems. Tai istorija apie tris brolius Paršus- Petrą, Alfonsą ir Joną, jų kelyje pasipainiojusią Dalią Kriuksaitę ir mafijozą Stasį Vilką. Kas, kaip, su kuo ir už kokius pinigus- sužinosite kitose serijose.
P.s.:Dar šį pavasarį žiūrovus turėtų pasiekti ir trečioji serija apie senstelėjusį lovelasą.
LABAITEATRO premjera kūdikiams „Kas čia?”
Ne vienerius metus visai šeimai kuriantis „Labaiteatras“ pirmą kartą į premjerą pakvietė ir pačius mažiausius šeimų narius. Kovo 19 dieną netradicinė teatrinė uždanga pakilo netraicininėje vietoje ir pakvietė žiūrovus, kurių amžius nuo 0 iki 2,5 metukų, į spektaklio „Kas čia?“ premjerą.
“Vieną dieną pabundi ir pamatai pasaulį kitomis akimis. Apsidairai ir supranti, kad viskas- labai įdomu. Imi tyrinėti aplinką, bandai suvokti save ir tai, kas gimsta tavo galvoje, stengiantis įminti mus supančio pasaulio paslaptį,– apie naujausio spektaklio dramaturgiją pasakoja režisierė Agnė Sunklodaitė,- tai spektaklis mažiausiems apie savęs pažinimą pasaulyje ir pasaulio savyje”.
Spektaklyje kūdikiams vaidina aktorė, tarptautinės gydytojų klounų organizacijos narė, pedagogė ir 2 vaikų mama Joana Čižauskaitė. Aktorė neslepia, kad į naują spektaklį sudėjo visą savo patirtį, kurį ji iki šiol atrado ir kaip mama, ir kaip aktorė, sukūrusi ne vieną įsimintiną personažą vaikų spektakliuose. „Manęs kažkada vyresnėlė Saulė yra paklaususi, kas aš būnu, kai dar nesu scenoje, bet ir į mamą jau nebūnu panaši, nes jau užsidėjusi grimą, – pasakoja J. Čižauskaitė. – Atsakymo iki šiol ieškau.“
Kuriant spektaklį režisierė A. Sunklodaitė, aktorė J. Čižauskaitė, kompozitorius D.Gnedinas daug skaitė specialios literatūros, bendravo su vaikų psihologais, vaikais iki dvejų metų ir bandė atrinkti svarbiausius dalykus, reikalingus ankstyvąjam ugdymui bei patraukiančius tokių mažų žiūrovų dėmesį.
Spektaklis buvo kuriamas vaikui atpažįstamais kūno kalbos ženklais bei garsais. Jais žaidžiant ir manipuliuojant, sukuriamos naujos situacijos, į kurias vaikas reaguoja emociškai. Pradedama nuo atpažįstamų garsų ir veiksmo erdvėje ir baigiama jų pačių kūrybinio džiaugsmo išgyvenimu, žaidžiant drauge. Kūrėjų sumanymu po spektaklio vaikai dar kurį laiką žaidžia spektaklio erdvėje su spektaklio daiktais.
Kūdikiai bei jų tėveliai ir mamytės kviečiami į netipišką teatrinę erdvę. O ja tapo vieta, kur nuolat renkasi mamos su savo mažyliais sportuoti ir rinkti idėjas gerai gyvenimo pradžiai – kineziterapijos ir reabilitacijos centras „Laikas Gyventi“. Šio centro įkūrėjas Andrius Uksas, auginantis 4 atžalas ir kiekvieną dieną savo darbe susitinkantis su dešimtimis mažylių, prisipažįsta, kad tokio amžiaus vaikai yra labai imlūs aplinkos įspūdžiams, todėl ugdomieji spektakliai yra svarbi vaikų raidos dalis.
„Labaiteatro“ spektaklio kūdikiams „Kas čia?“ premjera įvyko kovo 19 dieną kineziterapijos ir reabilitacijos centre „Laikas Gyventi“, adresu Žemynos g. 30, Vilniuje.
Apie būsimus spektaklius sužinoti galima http://labaiteatras.lt/repertuaras/. Bilietus šeimos gali įsigyti https://tickets.paysera.com/lt/ sistemoje bei likus pusvalandžiui iki spektaklio renginio vietoje. Rezervuoti bilietus galima vadyba@labaiteatras.lt
Tęstinis kultūrinės edukacijos projektas „Žaidžiame teatrą – pažįstame pasaulį”
Skelbiame tęstinio LABAITEATRO kultūrinės edukacijos projekto „Žaidžiame teatrą – pažįstame pasaulį” datas ir vietoves.
Iki susitikimo, nes mums su Jumis – LABAI! 🙂
Ačiū Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Utenos kultūros centrui, Kauno rajono Samylų kultūros centrui, Biržų rajono Vabalninko bendruomenei.
Už žemėlapį ačiū Giedrei Brazytei. Valio!
LABAITEATRAS pristato naują audio CD ir sidabrinį USB raktelį !
Prieš pat Kalėdas pasaulį išvydo naujas „Labaiteatro“ muzikinis albumas „Kai užaugsiu būsiu“, kuriame skamba žiūrovų pamėgtos dainos iš to paties pavadinimo teatralizuoto koncerto. Albumą jau įsigijo daugybė žmonių Lietuvoje ir už jos ribų, turime žinių, kad jo klausomasi net ir už Atlanto! Esame laimingi, kad galime dalintis savo kūryba su visame pasaulyje gyvenančiais lietuviais.
Turime ir dar vieną gerą naujieną. Naujuosius metus “Labaiteatras” pasitiko, išleisdamas muzikinę pasaką- žaidimą vaikams “Aplink pasaulį 2” ir “Kai užaugsiu būsiu” skaitmeninėje laikmenoje (sidabrinis USB raktelis). Čia be jau minėtų įrašų galima rasti informacijos apie “Labaiteatrą”, gausybę nuotraukų, video įrašų ir net staigmeną tėveliams.
Dar nespėjote įsigyti? Ne bėda. Rašykite adresu vadyba@labaiteatras.lt .
Linkime jums linksmų, laimingų, muzikalių Naujųjų metų su “Labaiteatru “ !
„Labaiteatras” kviečia šv. Kalėdas sutikti kartu
Nors ruduo dar tik įpusėjo, „Labaiteatras” kviečia nepamiršti, kad jau ne už kalnų gražiausios metų šventės- šv. Kalėdos ir Naujieji metai. „Kviečiame jau šiandien paskambinti mums ir užsisakyti spektaklį su Kalėdų seneliu”,- sako teatro kūrėjai. O rinktis žiūrovai tikrai turi iš ko. Didesnėms mažųjų žiūrovų auditorijoms skirti teatralizuoti koncertai „Kai užaugsiu būsiu” bei „Aplink pasaulį 2”, mažesniam žiūrovų skaičiui- muzikinis spektaklis-žaidimas „Aplink pasaulį”. Kalėdinei suaugusiųjų šventei puikiai tinka šmaikštus teatralizuotas koncertas, muzikinė komedija „3P Show”. Po visų pasirodymų žiūrovus aplankys Kalėdų senelis.
Teatras taip pat organizuoja kalėdinius spektaklius mokykloms, kurie bus rodomi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje, Vilniaus g. 41. Numatomos šventinės datos mokykloms: gruodžio 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22 dienomis. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į teatro vadybą.
Šventinius pasirodymus užsakyti galite elektroniniu paštu vadyba@labaiteatras.lt arba skambindami telefonu +37061260793
Daugiau informacijos apie spektaklius
http://labaiteatras.lt/spektakliai/
Į pamoką su „Labaiteatru“
Šeimai kuriantis „Labaiteatras“ naująjį teatrinį sezoną pradeda pačių inicijuotu projektu „Į pamoką su „Labaiteatru“. Projektas skirtas Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų pradinių klasių moksleiviams ir jų mokytojams, siekiant plėsti netradicinio ugdymo galimybes, ugdyti kūrybiškus, mąstančius ir smalsius vaikus.
Kūrėjai pradinukus ir jų mokytojus kviečia apsilankyti edukaciniuose spektakliuose-žaidimuose „Aplink pasaulį“, “Aplink pasaulį 2“, „Gintaro šalies paslaptys“, „Interviu su šlykštukais“ bei teatralizuotame koncerte „Kai užaugsiu būsiu…“. Spektakliai bus rodomi darbo dienomis, moksleiviams tinkamu laiku, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje Vilniuje bei kultūros centrų ir bibliotekų salėse kituose Lietuvos miestuose.
„Visi šie spektakliai gali tapti įdomesne pasaulio ar gamtos pažinimo, lietuvių literatūros, tautosakos ar geografijos pamoka. Spektaklių interaktyvumas suteikia galimybę vaikams patiems dalyvauti spektaklio veiksme, todėl edukacinę medžiagą jie pasisavina daug efektyviau, – sako spektaklių režisierė Agnė Sunklodaitė.
Jeigu žiūrovai pageidaus, po spektaklio bus organizuojami susitikimai su spektaklio kūrėjais, kurių metu jaunieji žiūrovai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus. Šį projektą „Labaiteatro“ kūrėjai vykdo jau antrus metus ir labai džiaugiasi, kad sulaukia gausybės gerų atsiliepimų.
„Džiugu, kad mokytojai su savo auklėtiniais sugrįžta pas mus, kartais po keletą kartų lanko tuos pačius spektaklius. Tai tik įrodo, kad dirbame teisinga linkme“,- sako „Labaiteatro“ vadovas Deividas Gnedinas.
Spektaklio – žaidimo žanras suteikia galimybę keliauti po skirtingas šalis, tapti netgi tų šalių gyventojais spektaklyje „Aplink pasaulį“ ir teatralizuotame koncerte „Aplink pasaulį 2“, paimti interviu iš Sliekų, Vorės, Rupūžės, Gyvatės ir sužinoti daug įdomių dalykų apie juos spektaklyje „Interviu su šlykštukais“, žaisti lietuvių liaudies žaidimus, minti mįsles, sukurti liaudies muzikantų kapelą ir netgi joti į medžioklę su kunigaikščiu Gediminu spektaklyje „Gintaro šalies paslaptys“ arba „pasimatuoti“ įvairias profesijas teatralizuotame koncerte „Kai užaugsiu būsiu…“ Žaidimas – puikus pagalbininkas, ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. „Susitikime ir pažaiskime kartu !“,- kviečia „Labaiteatro“ kūrėjai.
Džiaugiamės, kad mūsų veikla tiki ir mumis pasitiki vis daugiau organizacijų.
Prie projekto „Į pamoką su „Labaiteatru” prisijungė informacinis partneris – portalas vaikodiena.lt bernardinai.lt penki.tv Ačiū !
Jeigu turite minčių ir noro prisidėti prie mūsų iniciatyvos – rašykite mums !
Dėl užsakymų kreipkitės į teatro vadybininkę Adelę tel. +37061260793 vadyba@labaiteatras.lt
Pasirodymų datas pagal projektą „Į pamoką su „Labaiteatru“ rasite teatro repertuaro skiltyje arba paspaude čia.
Dėmesio! Susidarius 70 ir daugiau žiūrovų grupei, spektaklio rodymo dieną ir laiką galima derinti indvidualiai.
Režisierė Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas apie rugsėjo 1-ąją Tauragės radijuje
Pokalbis su Agne Sunklodaite ir Vytautu Rašimu apie mokyklą. Aktoriai ir režisieriai su „Labaiteatras“ komanda pasirodė Pilies aikštėje rugsėjo 1-osios šventėje su spektakliu „Aplink pasaulį -2“ ir miesteliui suteikė puikių emocijų.
Laidos įrašą klausykite čia:
Kodėl „Labaiteatrui“ skaičius 2 yra laimingas?
„Labaiteatras“, kuriantis visai šeimai, skaičiuoja paskutiniąsias antrojo vasaros teatrinio sezono akimirkas ir, jau rugsėjo 1 dieną švęsiantis antrąjį gimtadienį, pristato vaizdų klipo serialo „3P SHOW“ antrąją dalį. Bet tai dar ne visi su skaičiumi 2 susiję faktai, lydintys visai šeimai kuriantį teatrą.
„Skaičius du mums šiuo metu yra išties laimingas: per vasarą savo gerbėjus pakvietėme į dviejų teatralizuotų koncertų premjeras: suaugusiems – „3P SHOW“, o vaikams – „Kai užaugsiu, būsiu…“ Šiuo metu baigiame antrąjį vasaros sezoną, o rudenį pasitiksime užpūsdami dvi žvakutes ant „Labaiteatro“ gimtadienio torto“, – sako teatro įkūrėja režisierė Agnė Sunklodaitė.
Visiems gerbėjams paruošta ir dovana – vaizdo klipų serialo „3P SHOW“ antrasis klipas, pirmoji serija „Na tai kas, kad smirdi”. Pirmajame, anonsiniame klipe „Ką tu dirbi“ buvo pristatyti pagrindiniai personažai, o dabar pradedama pasakoti visa istorija, savaip interpretuojant pasaką „Trys paršiukai“. Šioje serijoje kūrėjai ironiškai pažvelgė į šių dienų aktualijas ir apdainavo Petro Paršo kiaulišką svajonę – gaminant ir pardavinėjant mėšlą, tapti glamūrinių žurnalų viršelių puošmena, raudonojo kilimo pažiba, moterų numylėtiniu ir net politikos elito atstovu. „Mes truputį sutirštinome spalvas. Puikų humoro jausmą turintys teatro gerbėjai tikrai atpažins ir šių dienų Lietuvos realijas. Pabandėme į kasdienes negandas pažvelgti kūrybiškai, šiek tiek ironiškai“, – sako Petro Paršo vaidmenį sukūręs aktorius Vytautas Rašimas.
Pagrindinis antrosios serijos „Na tai kas, kad smirdi“ herojus – verslininkas Petras Paršas, prekiaujantis mėšlu, paskendęs savo iliuzijose ir svajonėse tapti nerealiai turtingu ir galingu verslo bei politikos banginiu, kurį nuolatos lydi minios gerbėjų, kiekvieną jo žingsnį seka žurnalistai, o koja žengia tik raudonu kilimu. Visgi atsikvošėjęs Petras Paršas supranta, kad jo nūdiena – ne tokia šviesi. Tačiau, kad ir koks mėšlinas reikalas būtų, viltis sutikti tikrąją meilę – gyva. Atsitiktinai, o gal ir ne, nuošalaus kelio pakraštyje Petras Paršas sutinka Dalią Kriuksaitę, kuri jam visiškai „nurauna stogą“. Bet tai jau kitos vaizdo klipų serialo dalies istorija. „Į šią linksmą vasarinę avantiūrą jau įsitraukė ir kai kurie „Labaiteatro“ draugai bei gerbėjai. Jie su mielu noru sutiko tapti aktoriais ir nusifilmavo antrojoje dalyje. Ačiū visiems, kurie prisijungė ir kartu su mumis leido laiką filmavimo aikštelėje, o taip pat ypatingai ačiū klipą filmavusioms, montavusioms „Nepilko vilko“ merginoms“, – sako serialo sumanytoja Agnė Sunklodaitė.
Pats teatralizuotas koncertas suaugusiems „3P SHOW“ pasiekė žiūrovus vasaros pradžioje, o mažieji žiūrovai gavo puikią galimybę „pasimatuoti“ būsimą profesiją, stebėdami teatralizuotą koncertą „Kai užaugsiu, būsiu…“, kurio premjera įvyko liepos 17 dieną. Gaisrininko, virėjo, kosmonauto ir kitas įdomias profesijas vaikams išbandyti padeda aktoriai Mindaugas Ancevičius ir Eimantas Bareikis. „Aš vaikystėje svajojau būti popiežiumi, – prisipažįsta M. Ancevičius. – Mano scenos draugas – deimantų ieškotoju, tad ir savo vaikystės svajones mes perkėlėme į sceną. O smagiausia, kad žaisdami drauge mes užmezgame smagų dialogą tarp skirtingų kartų“.
Švęsdamas antrąjį gimtadienį ir pakeldamas trečiojo teatrinio sezono uždangą, „Labaiteatras“ spalio viduryje žada pakviesti į neeilinę ir labai rimtą premjerą – spektaklį kūdikiams „Kas čia?“. „Mes mėgstame iššūkius, todėl dabar kuriame spektaklį vaikams iki dviejų metų – štai dar vienas skaičius du, – juokiasi teatro vadovas ir būsimo spektaklio muzikos autorius Deividas Gnedinas. – Tikimės, kad kartu su aktore Joana Čižauskaite ir patys mažiausieji atras nuostabią teatro kalbą“.
Būsimos profesijos paieškos „Labaiteatro“ premjeroje „Kai užaugsiu, būsiu…“
Įsibėgėjęs „Labaiteatro“ vasaros teatrinis sezonas dovanoja teatro gerbėjams antrą premjerą. Liepos 17 dieną, sekmadienį, Žagarės vyšnių festivalyje įvyks teatralizuoto koncerto visai šeimai „Kai užaugsiu, būsiu…“ premjera. Vėliau šį pasirodymą galės išvysti ir Taujėnų, Šilalės, Jonavos bei kitų Lietuvos miestų gyventojai.
„Vasaros pradžioje pakvietėme suaugusius į teatralizuoto koncerto „3P SHOW“ premjerą, o dabar laukiame ir mažųjų žiūrovų, kuriems suteiksime puikią galimybę „pasimatuoti“ įvairias profesijas interaktyvaus teatralizuoto koncerto „Kai užaugsiu, būsiu…“ metu“, – sako režisierė Agnė Sunklodaitė, pati vaikystėje svajojusi tapti ledų pardavėja, mokytoja ir net astronaute.
Teatralizuoto koncerto „Kai užaugsiu būsiu…“ scenoje vaikams gaisrininko, kosmonauto, ūkininko, poeto ir kitų profesijų ypatybes atskleis aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. „Tiek vaikams, tiek jų tėveliams norime pasakyti – visi darbai yra geri ir garbingi, tik svarbu išsirinkti sau tinkamą ir mielą“, – sako aktorius Eimantas Bareikis, kuris vaikystėje svajojo būti alpinistu – deimantų ieškotoju ir mylimai mamai surasti patį didžiausią brangakmenį. „Visi rimti ateities planai gimsta dar smėlio dėžėje, žaidžiant, fantazuojant. Žaidimai – tai labai rimta“, – sako aktorius Mindaugas Ancevičius, kuris vaikystėje svajojo tapti popiežiumi.
„Kai užaugsiu, būsiu…“ muziką kuria kompozitorius Deividas Gnedinas, vaikystėje svajojęs būti traktorininku. „Kai buvau mažas, save įsivaizdavau dardantį per laukus didžiuliu traktoriumi. Taip jau atsitiko, kad šios priemonės vairo taip ir neteko pasukioti, bet likimas man suteikė galimybę muzikos garsais atskleisti, kaip tas traktorius burzgia. Norite žinoti, kokia nata geriausiai tam tinka? O kaip skamba kylanti į kosmosą raketa?“, – klausimus žeria kompozitorius Deividas Gnedinas.
Teatralizuoto koncerto visai šeimai premjera įvyks liepos 17 dieną Žagarės vyšnių festivalio metu. Pasirodymas įvyks 13 valandą, Žagarės dvaro parke. 14 valandą toje pačioje scenoje „Labaiteatras“ parodys ir teatralizuotą koncertą suaugusiems „3P SHOW“. Pastarojo premjera įvyko vasaros pradžioje ir jau tapo įvairių miestų švenčių bei festivalių puošmena. „3P SHOW“ – tai šiuolaikinė ironiška pasakos „Trys paršiukai“ versija suaugusiems. Istoriją seka teatrališkasis reperis Medonas, scenoje vaidina ir dainuoja aktoriai Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas.
„3P SHOW” sutraukė visą Lietuvos grietinėlę !!!
Vakar Vilniaus „Artistų” klube buvo karšta. Hip-hop, retro -pop, top-shop, tiesiog- šok stiliaus muzika, vyrai juodais kostiumais, moteris su batais žudikais ir rožine suknele, kiaulės galva ir auksinis lietus…. Visko ir neišvardinsi. Šitaip vasaros sezoną atidarė „Labaiteatras”, pakvietęs vilniečius į teatralizuoto koncerto „3P Show” premjerą. Bet svarbiausia – ne tai. Svarbiausia, kad šis renginys sutraukė visą Lietuvos grietinėlę ! Siūlome pasigrožėti renginio akimirkomis. P.s.: Dėl estetinių sumetimų sutrauktos grietinėlės nuotraukų čia nepamatysite.
Nuotraukų autorius Valentas Laurinavičius
Teatralizuotas koncertas „3P SHOW“ atidarys „Labaiteatro“ vasaros sezoną
Baigdamas antrąjį teatrinį sezoną, „Labaiteatras“ skelbia naujo vasaros sezono pradžią. Birželio 9 dieną „Artistų“ klube įvyks teatralizuoto koncerto „3P SHOW“ premjera.
„Jau antrus metus iš eilės neskubame mūzų išleisti vasaros atostogų ir, atrodo, mums pavyksta jas prisijaukinti šiltuoju metų laiku. Birželio 9 dieną, ketvirtadienį, suaugusius pakviesime į teatralizuoto koncerto „3P SHOW“ premjerą, o liepos mėnesį lauksime ir mažųjų mūsų žiūrovų muzikiniame spektaklyje „Kai užaugsiu, būsiu…“, – sako „Labaiteatro“ režisierė Agnė Sunklodaitė.
Trijų Paršų pasaka suaugusiems
Vasarą „Labaiteatro“ aktoriai pasitinka su teatralizuotu koncertu „3P SHOW“, kuriame suaugusiems bus ironiškai interpretuota pasaka „Trys paršeliai“. Istoriją seka kviestinė „Labaiteatro“ žvaigždė, teatrališkasis reperis Medonas, trijų brolių Paršų vaidmenis atlieka aktorius Vytautas Rašimas, o vienintelės moters Dalios Kriuksaitės vaidmuo atiteko aktorei ir režisierei A. Sunklodaitei. „Tai hip-hop, retro-pop, top-shop, tiesiog– šok pasaka, skirta suaugusiems. Kviečiu visus ironiškai, žaismingai ir netikėtu rakursu pasikalbėti apie pinigus, meilę, moteris ir vyrus“, – pasakoja „3P SHOW“ režisierė A. Sunklodaitė. Šis teatralizuotas koncertas pasieks ir TV ekranus, kadangi „Labaiteatras“ šią vasarą planuoja ir toliau kurti „3P SHOW“ vaizdo klipų serialą. Pirmoji dalis (daina „Ką tu dirbi“) buvo pristatyta pavasarį, o likusios dalys pasieks žiūrovus dar iki Naujųjų Metų.
„Labaiteatro“ teatrinio vasaros sezono pradžia bus paskelbta birželio 9 dieną 20 val. Vilniaus klube „Artistai“. Bilietus į premjerinį teatralizuotą koncertą platina „Tiketa“. Šį teatralizuotą koncertą turės galimybę išvysti ir įvairių Lietuvos miestų švenčių bei Žagarės Vyšnių festivalio lankytojai.
Vaikai „matuosis“ profesijas
Neliks nuskriausti ir mažieji teatro gerbėjai. Juos „Labaiteatras“ pakvies liepos mėnesį į muzikinio spektaklio „Kai užaugsiu, būsiu…“ premjerą. Smalsuolių lauks šmaikštus, žaismingas, interaktyvus muzikinis spektaklis – žaidimas, kurio metu kiekvienas galės „pasimatuoti“ įvairias profesijas. O vaikams pažinti šias specialybes bei suprasti šių darbų subtilybes padės aktoriai Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius. Dalyvaudami spektaklyje, mažieji žiūrovai sužinos šį tą visiškai nauja apie įvairias profesijas, tačiau svarbiausia, kad iš naujo atras seną tiesą: visi darbai yra geri ir garbingi, tik svarbu išsirinkti sau tinkamą ir mielą.
Vasaros teatrinis sezonas – gastrolių metas
Prasidėjusi vasara „Labaiteatro“ aktoriams žada keliones po Lietuvą. Tiek naujus, tiek jau pamėgtus spektaklius išvysti galės Vilniaus, Akmenės, Šeduvos, Molėtų, Žagarės, Taujėnų ir kitų miestų bei miestelių gyventojai. „Džiaugiuosi, kad turime galimybę keliauti po Lietuvą. Tikiuosi, kad ateityje vasaros teatrinis sezonas taps tradicija ir kiekvienas norintis teatrą galės pasiekti ne tik rudenį ar žiemą“,- sako teatro vadovas Deividas Gnedinas. Teatro kelionių maršrutą ir pasirodymų datas galima surasti puslapyje www.labaiteatras.lt
Vasaros teatrinis sezonas pratęs jau pasibaigusio antrojo „Labaiteatro“ sezono kelionių maršrutus. Per devynis mėnesius buvo aplankyta Vokietija, Norvegija, Didžioji Britanija, Airija ir nesuskaičiuojama galybė Lietuvos miestų ir nedidelių miestelių. Pastaruosiuose daugiausia buvo lankomasi, vykdant projektą „Žaidžiame teatrą – pažįstame pasaulį“. Šio projekto tikslas – priartinti teatrą prie atokiau nuo didmiesčių gyvenančių vaikų, supažindinti juos su teatrine kalba. Tikimasi, kad šis projektas tęsis ir rudenį.
„3P SHOW” premjera birželio 9d.
Mieli „Labaiteatro” žiūrovai,
nuoširdžiai norime pakviesti į teatralizuoto koncerto suaugusiems „3P SHOW“ premjerą bei kartu su mumis paskelbti vasaros teatrinio sezono pradžią.
Lauksime Jūsų birželio 9 dieną, 20 valandą Vilniaus klube „Artistai“, pažadame – liūdna nebus! Mes seksime pasaką suaugusiems „3P SHOW“ – tai hip–hop, retro–pop, top–shop, tiesiog- šok pasaka apie tris Paršus: Petrą, Alfonsą ir Joną. Tai šiuolaikinė pasakos „Trys paršiukai” versija. Ji – apie pinigus, mafiją ir sąžinę. Dar apie moteris…
Pasaką hip hopo ritmu seka charizmatiškasis, teatrališkasis reperis Medonas, vaidina ir dainuoja muzikalieji, šaunieji ir linksmieji „LABAITEATRO” aktoriai Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas! Dainų ir „bytų” autorius – nepakartojamas Deividas Gnedinas !
Bilietu galite įsigyti:
http://www.tiketa.lt/LT/labaiteatras_3p_show_%E2%80%93_teatralizuotas_koncertas_14743
„Labaiteatras” svečiavosi Žinių radijuje laidoje „Prie pietų stalo“
Penktadienio laidoje (2016-05-27) „Prie pietų stalo“ – labai ypatingi svečiai. LABAITEATRO aktoriai – labai Agnė Sunklodaitė ir labai Vytautas Rašimas.
Laidą rengia Asta Dudurytė
Laidos įrašas:
http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/05/27/prie-pietu-stalo/58192
Video įrašas:
„Labaiteatras” svečiavosi Dubline
Airijoje nuskambėjo lietuviškų dainų festivalis-konkursas
Gegužės 15 d. Dubline nuskambėjo ketvirtasis Airijos vaikų ir moksleivių festivalis-konkursas „Skambėk skambėk, lietuviška daina“. Festivalis Airijoje rengiamas nuo 2013 m., jame gali dalyvauti vaikai ir jaunimas nuo 3 iki 19 metų amžiaus, gebantys atlikti dainą lietuvių kalba.
Šiemet išgirdome vienuolika kolektyvų ir solistų iš Dublino, Droghedos, Bettystowno, Carrickmacrosso ir Monaghano. Konkurso dalyvius vertino „Labaiteatro“ aktorė, režisierė ir dainų atlikėja Agnė Sunklodaitė, kompozitorius Deividas Gnedinas bei Jurgita Baltmiškytė-Šlajienė.
Komisijos nuomone, laureatais šiais metais tapo: sesučių duetas iš Droghedos Aleksandra ir Kleopatra Bruno, solistė Emilija Šiliauskaitė (4,5 m.) ir solistas Erikas Sruogis (6 m.) iš Dublino, duetas Emilija Simaitytė ir Gabija Švitraitė iš Dublino, „Dublin piano studio“ mergaičių kvintetas, solistė Viltė Trinkūnaitė (13 m.) iš Bettystowno bei Monaghano lituanistinės mokyklos „Lietuvos vaikai“ kolektyvo „Musmėrytės“ jaunesniųjų dainininkių ansamblis.
Po koncerto žiūrovai pateko į muzikinį, teatralizuotą „Labaiteatro“ (Vilnius) žaidimą. Aktoriai į vaidinimą įtraukė ne tik vaikus, bet ir tėvelius. Žiūrovai turėjo galimybę pakeliauti po įvairias pasaulio šalis, pradedant Anglija ir baigiant Japonija. Po spektaklio aktoriai plojo vaikams, kurie žaidimo metu pabuvo aktoriais.
Visas straipsnis su nuotraukomis:
http://lietuve.lt/lietuviai-svetur/airijoje-nuskambejo-lietuvisku-dainu-festivalis-konkursas
panaudota Ernesto Slivinsko nuotrauka
„Labaiteatras” sako: Ačiū Ritos ir Vaido Šiliauskų šeimai, kad puoselėja lietuvybę Airijoje ir jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja lietuviškos dainos konkursą vaikams „Skambėk skambėk lietuviška daina” ! Praeitų metų laureatai pasirodė šių metų „Dainų dainelėje” ! Smagu buvo su jumis susipažinti! 🙂
„Labaiteatras“ kuria dainų vaizdo klipų serialą „3P SHOW“
Pirmą kartą Lietuvoje kuriamas dainų vaizdo klipų serialas. Šiam projektui pasiryžo prieš 2 metus profesionalių aktorių įkurtas „Labaiteatras“. Kūrėjai į dainų vaizdo klipų erdvę nusprendė perkelti šiuo metu repetuojamą teatralizuotą koncertą „3P SHOW“.
„3P SHOW“ – tai retro-pop, hip-hop, top-shop, tiesiog šok pasaka apie tris brolius Paršus: Petrą, Alfonsą ir Joną. Ir apie pinigus. Ir mafiją. Ir sąžinę. Dar apie moteris… Tai šiuolaikinė pasakos „Trys paršiukai“ interpretacija suaugusiems“, – šypteli režisierė Agnė Sunklodaitė.
Pirmoji būsimo serialo serija – daina „Ką tu dirbi“. Šį linksmą kūrinį jau spėjo pamėgti Lietuvos radijo stočių klausytojai, tačiau retas žino, kad tai yra būsimo teatralizuoto koncerto „3P SHOW“ dalis. Šiuo metu teatralizuotas koncertas yra intensyviai repetuojamas, o jį žiūrovai galės išvysti birželio 9-ąją Vilniaus klube „Artistai“.
Patys „Labaiteatro“ kūrėjai sako, kad teatralizuoto koncerto istorija bus perkelta į serialą. „Tikime, kad serialas taps puikiu akstinu „3P SHOW“ išvysti ir scenoje gyvai“, – teigia aktorė ir režisierė A. Sunklodaitė, vaidinanti Petro Paršo žmoną Dalią Paršę. Kūrybiniame procese dalyvauja ir aktorius Vytautas Rašimas, įkūnijantis visus brolius Paršus. Tiek seriale, tiek teatralizuotame koncerte bus galima išvysti ir jaunimo pamėgtą atlikėją Medoną – Donatą Medzevičių. Jis ne tik repuos, bet ir įkūnys gangsterio Stasio Vilko personažą. Pirmajame vaizdo klipe yra pristatomi pagrindiniai serialo personažai, supažindinama su jų gyvenimo tikslais ir didžiausiomis silpnybėmis. Kokios jos, sužinosite pažiūrėję pirmąjį „Laibaiteatro“ sukurtą vaizdo klipą.
„Planuojama sukurti 11 serialo dalių. Kiekviena jų bus tarsi ištrauka iš teatralizuoto koncerto, tačiau puikiai galės „gyvuoti“ ir kaip savarankiškas kūrinys“, – sako muzikos autorius kompozitorius Deividas Gnedinas. Tikimasi iki Naujųjų metų nufilmuoti visas serialo serijas. Nekantraujantys greičiau susipažinti su 3 Paršų gimine, kviečiami į teatralizuotą koncertą, įvyksiantį birželio 9 dieną klube „Artistai“. Bilietus bus galima įsigyti „Tiketoje“ nuo gegužės 9 dienos. Taip pat šį kūrinį vasarą galės įvertinti Žagarės Vyšnių festivalio lankytojai, Taujėnų ir kitų miesto švenčių svečiai bei Palangoje įsikūrusio kultūros baro „Kablys: jūra. Kultūra“ lankytojai.
„Šeimos gidas” apie „Labaiteatrą”
http://www.seimosgidas.lt/pazintis-labaiteatras/
PAŽINTIS: „LABAITEATRAS“
Goda Leo
Žinot, gali apsipirkti prekybos centre, kur yra visko visiems, bet gali apsilankyti jaukioje krautuvėlėje, kur iš po prekystalio ištrauks kažką, skirtą būtent tau, nes tave pažįsta, myli, vertina. Va taip ir su teatru 🙂 Todėl kviečiu į pažintį su labai dideliu noru, originalumu ir pačio geriausio rezultato ieškojimais 🙂
„Labaiteatras“ – tai teatras, gimęs vieną 2014 m. saulėtą rudens dieną iš labai didelio noro, kad savos idėjos, savi kūrybiniai sumanymai turėtų savus namus. Teatro įkūrėjai – režisierė ir aktorė Agnė Sunklodaitė bei kompozitorius Deividas Gnedinas. Kuriančiųjų ratas – platus ir atviras, todėl čia kuriama visai šeimai – nuo pačių jauniausių iki vyriausių jos narių.
„Mes teigiame ir išpažįstame teatrą visose jo apsireiškimo formose. Laukiame jūsų, randame jus ne tik tradicinėse teatro erdvėse, bet ir gatvėse ir bibliotekose, dvaruose ir palėpėse, nes… Mums su jumis – Labai!“, – sako A. Sunklodaitė.
A.Sunklodaitė teatro mylėtojams turėtų būti pažįstama, kaip režisierė sukūrusi ne vieną tiek vaikų, tiek jų tėvelių pamėgtą spektaklį įvairiuose Lietuvos ir net kitų šalių teatruose. Neretai ji ir pati vaidina savo kurtuose spektakliuose, o patiems mylimiausiems personažams Agnė ir savo balsą paskolina, garsindama pasakas. Ar žinojote, kad švedų rašytojų Jujjos ir Tomo Wieslanderių sukurtos Mamulės MŪ geriausia draugė Varna, lietuvių kalba šneka būtent šios režisierės ir aktorės balsu?
Aktorė sukūrusi ir daug kitų personažų, o juos išvysti galima jau antrą gimtadienį rudenį švęsiančio „Labaiteatro“ spektakliuose. Pastarieji sukurti taip, kad žiūrovai galėtų patys tapti veiksmo dalimi. Spektakliai „Interviu su šlykštukais“, „Aplink pasaulį“ ir „Aplink pasaulį 2“, „Gintaro šalies paslaptys“ ir kiti neleidžia žiūrovams būti tik stebėtojais. „Interaktyvių spektaklių pagalba yra lavinama mažųjų fantazija, o mums irgi įdomu nuolat vaidinti scenoje su naujais partneriais“, – sako A. Sunklodaitė.
Vilniuje gimęs ir po truputį augantis teatras išsiskiria dar ir tuo, kad nuolat keliauja. Jų keliai jau buvo nusidriekę į tolimiausius Lietuvos kampelius, spektaklius jau pamatė Italijos, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Anglijos bei kitų šalių gyventojai. „Mes nuolat keliaujame, todėl sutinkame labai skirtingus vaikus, jų tėvus ar mokytojus. Kiekvienas miestas turi savo spalvą, todėl spektakliai nuolat pasipildo naujomis emocijomis“, – pasakoja A. Sunklodaitė.
Tad kai norėsite spektaklio darželio šventėje, nedidelėje scenoje ar renginyje – galite juos pasikviesti! O įprastai juos galima sutikti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniaus senamiestyje.
Visa tiesa apie „Labaiteatrą“ surašyta puslapyje www.labaiteatras.lt, daugiau informacijos ieškokite ir jų „Facebook“ paskyroje.
Straipsnyje panaudotos Isaiah Urken nuotraukos
„Labaiteatras” skuba į pagalbą mokytojams!
Nuo šių metų vasario mėnesio „Labaiteatras“ kviečia į spektaklius „Aplink pasaulį“, „Gintaro šalies paslaptys“ ir „Interviu su šlykštukais“, kurie bus rodomi darbo dienomis specialiai pradinių klasių moksleiviams. „Visi šie spektakliai gali tapti įdomesne pasaulio ar gamtos pažinimo, lietuvių literatūros, tautosakos ar geografijos pamoka. Spektaklių interaktyvumas suteikia galimybę vaikams patiems dalyvauti spektaklio veiksme, todėl edukacinę medžiagą jie pasisavina daug efektyviau“,- sako spektaklių režisierė Agnė Sunklodaitė.
Spektaklio- žaidimo žanras suteikia galimybę žiūrovams keliauti po skirtingas šalis, tapti netgi tų šalių gyventojais spektaklyje „Aplink pasaulį“, paimti interviu iš Sliekų, Vorės, Rupūžės, Gyvatės ir sužinoti daug įdomių dalykų apie juos spektaklyje „Interviu su šlykštukais“, žaisti lietuvių liaudies žaidimus, minti mįsles, sukurti liaudies muzikantų kapelą ir netgi joti į medžioklę su kunigaikščiu Gediminu spektaklyje „Gintaro šalies paslaptys“. Žaidimas- puikus pagalbininkas, ugdant jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. „Susitikime ir pažaiskime katu“,- kviečia „Labaiteatro“ kūrėjai.
Spektaklių rodymų datos:
„Aplink pasaulį“- vasario 3,4,5 d. 10 val.
kovo 17 d. 10 val.
balandžio 20 d. 10 val.
“Gintaro šalies paslaptys”- kovo 8, 10 d. 10 val.
Kovo 9 d. 10 ir 12 val.
balandžio 5 d. 10 val.
“Interviu su šlykštukais“- vasario 24 d. 10 val.
kovo 18 d. 10 val.
balandžio 27 d. 10 val.
Spektakliai rodomi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius).
Užsakymus priimame telefonu +37061260793 (vadybininkė Adelė).
Gyvas kalėdinis LABAITEATRO atvirukas !
„Labaiteatras” sveikina visus su artėjančiom šv. Kalėdom ir siunčia gyvą atviruką. Žiūrėkite, dalinkitės ir švęskime kartu !
Aktorė A.Sunklodaitė: Sugrąžinkime Lietuvai nuoširdumą
Apie kultūrinį visuomenės ugdymą, apie nacionalinio konteksto svarbą nūdienos menuose ir apie tai, ar menas vis dar pajėgus išgelbėti pasaulį, kalbamės su žinoma Lietuvos aktore ir režisiere, viena iš naujo šeimai skirto teatro „Labaiteatras“ įkūrėjų – Agne Sunklodaite.
Naujasis jūsų įkurtas „Labaiteatras“ žengia dar tik į antrąjį gyvavimo sezoną. Kiek spektaklių šiandien turite teatro repertuare?
– Turime penkis spektaklius ir vieną teatralizuotą koncertą. Tačiau nereikia manyti, kad visi jie sukurti per metus. Repertuaras kaupėsi palengva, o prasidėjo nuo mano individualių darbų, sukurtų drauge su kompozitoriumi D.Gnedinu. Tiesiog norėjau save paraginti naujam žingsniui profesiniame kontekste – išbandyti save, ar gebėčiau rodyti spektaklį neatiduodama jo nė vieno teatro repertuarui, ar susidoročiau su viskuo pati? Turiu sukūrusi monospektaklį „Ne mano istorija“ pagal Herbjorgos Vasmo (Herbjorg Wassmo) „Šimto metų istoriją“, su juo apvažiavau nemažai Lietuvos bibliotekų, mokyklų, aplankėm net ir Švedijos lietuvius… Nebūčiau to galėjusi daryti, jei šis spektaklis būtų atsidūręs kokio didelio teatro repertuare. Juk dideliam teatrui tiek pats monospektaklis, tiek jo gastrolės jau savaime dvelkia nuostoliu.
– O iš kur, tiesą sakant, menininkė išmano apie teatro savivaldą, ekonominius, administracinius, strateginius reikalus?
– Nemanau, kad žinau viską – mokausi kasdien, tačiau šį tą išties išmanau – juk daug metų dirbau Keistuolių teatre – teatre, kuris išsilaiko pats ir nėra remiamas valstybės. Dirbdami tokiame teatre aktoriai išmoksta išmanyti viską: studijų metais patys priimdavome žiūrovų paltus rūbinėje, patys prekiavome kompaktinėmis plokštelėmis, patys dirbome administracijoje, daugelis išbandėme save pabūdami režisieriaus asistentu… Perėjęs tokią mokyklą imi geriau išmanyti visą teatro organizmą, nuo kūrybinių iki ūkinių reikalų, išmoksti nebijoti atsakomybės, priimti sprendimus… Žodžiu, savo kailiu patiri, ką reiškia būti teatro vadovu.
Todėl ir nepabūgau įkurti naujojo „Labaiteatro“, nors puikiai suprantu, kiek manęs laukia darbo, puikiai žinau, kad išlaikyti teatrą šiais laikais yra itin nelengva, o išlaikyti kolektyvą dar sunkiau.
O rūsčios kovų dėl išlikimo sąlygos sukuria ir dar vieną pavojų – pagundą teatrui virsti komerciniu – orientuotu ne į meninę kokybę, o tik į uždarbį. Toks posūkis, mano manymu, reikštų teatro mirtį, nepaisant jo pelnų, lankomumo ir išorinio klestėjimo. Nes toks teatras, užuot ugdęs žiūrovus, pats leidžiasi iki masėms priimtino lygio, sau tepalikdamas pigaus linksmintojo vaidmenį.
– Nevirsti pigiu linksmintoju ar nepaslankiu milžinu, leidžiančiu sau daryti tik tai, kas apsimoka, turbūt ir buvo vienas iš „Labaiteatro“ atsiradimo motyvų?
– Taip. Žinoma, ilgainiui mūsų repertuare atsiras ir tokių spektaklių, kurie negalės būti rodomi mažoje arba ne teatrinėje erdvėje, tačiau vienas mūsų teatro skiriamųjų bruožų – mobilumas. Mums negana rodyti savuosius spektaklius tik Vilniuje ar nuvažiuoti gastrolių į kokį rajono centrą – „Labaiteatras“ keliauja po mokyklas ir bibliotekas, po nedidelius miestelius ir kaimus – bando teatro stebuklą skleisti ir tarp tų visuomenės sluoksnių žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne tik spektaklyje, bet ir teatro salėje nėra buvę.
Vilniuje šiuo metu spektaklius rodome Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus salėje, M.K.Čiurlionio namuose, artėjančioms premjeroms ketiname nuomotis ir kitų erdvių… Žinoma, ilgainiui norėtųsi ir teatro kaip pastato – kaip savo salės. Suprantama, tada turėtume sudaryti ir stacionarų teatro repertuarą, tačiau viskas suderinama, kelionėms jis neturėtų trukdyti.
– Esate sakiusi, kad vienas iš esminių „Labaiteatro“ tikslų – tapti teatru visai šeimai, teatru, saugančiu ir puoselėjančiu moralines ir nacionalines vertybes. Šiuo požiūriu pasitikiu jumis ir turiu dėl jūsų teatro didelių lūkesčių, ypač žinodamas, kad esate dar ir diplomuota lituanistė, turinti pedagoginės praktikos, taip pat gana ryškią pedagogės gyslelę.
– Už pasitikėjimą ačiū. Išties bent truputėlį pedagoge teatre būti stengiuosi labai sąmoningai. Kai kurie mano spektakliai, po teisybei, ir yra atsiradę iš nepasitenkinimo pedagogų darbu. Menu, ir mokykloje pamokų metu dažnai stulbdavau – kaip apie įdomius dalykus kai kurie mokytojai įstengia papasakoti taip neįdomiai, kad moksleivius ima marinti miegas, o apie dėstomą dalyką jie taip ir lieka nieko nesužinoję.
Taigi, ugdymo aspektas man ypač svarbus. Taip pat ir moralinio ugdymo. Vaikui, paaugliui, jaunuoliui labai svarbu ne tik pamatyti, išgirsti ir šį tą suprasti apie save bei pasaulį, bet taip pat išgyventi meno katarsį. Suvokti, kad tai ne šiaip potyris, o didžiulė jėga – ryžto ir energijos užtaisas gyvenimo ateičiai. Žodis „išmokyti“ čia gal nelabai tinka – tiksliau, ko gero, būtų sakyti, kad stengiamės parodyti žmogui kelią link šios versmės, idant gyvenime, jei panorės, galėtų taip pat ir iš jos semtis jėgų. Juk kad ir kelintą kartą skaitytum tą pačią gerą knygą, žiūrėtum filmą ar spektaklį, po jo ir tavo paties gyvenimo spalvos pasodrėja šimtus tūkstančių kartų, po kiekvieno tokio gelmiško susilietimo su meno slėpiniais lieki kitoks – geresnis, gilesnis, tvirtesnis…
– Kitados šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė, taip pat turėjusi pedagoginę gyslelę, į publiką kreipdavosi kategoriškai: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi, jums to reikia.“ Turėdama omeny, kad neketina žiūrovui pataikauti – duoti ne tai, kas jam būtų malonu, o tai, kas jį augintų.
– Išties, dažnai esama didžiulio skirtumo tarp to, ko publika nori, ir to, ko jai iš tiesų reikia. Žiūrovą tikrai įmanoma ir todėl būtina auginti. Tačiau tai daryti reikia nuo vaikystės. Ir negana, jei tokio ugdymo nori teatras ir patys vaikai. Reikia, kad to norėtų dar ir tų vaikų šeimos, ir juos auklėjanti mokykla, ir vienokio ar kitokio gyvenimo ateinančioms kartoms linkinti valstybė. Juk viskas prasideda nuo prioritetų, nuo vertybių skalės, nuo to, kaip ji susidėliojusi visuomenės protuose ir širdyse.
Važinėdama su spektakliais po Lietuvą atkreipiu dėmesį, kad vaikus į spektaklius atveda visada tos pačios mokytojos. Kitos tingi. Tarsi ir neblogai būtų vaikams parodyti spektaklį. Ypač tais atvejais, kai visa tai nemokamai, bet juk reikės išeiti iš mokyklos, reikės pasirūpinti vaikų drausme, saugumu… Tad kam save apkrauti?.. Būtent nuo tokio požiūrio, manau, prasideda visos didžiosios valstybės bėdos, pradedant ekonominėmis ir baigiant identiteto praradimu.
– Ką, perfrazuojant D.Tamulevičiūtę, stengiatės šiandien rodyti savo publikai – Lietuvos visuomenei? Ko, jūsų nuomone, šiandien mums visiems reikia labiausiai?
– Nuoširdumo. Būtent jo šiandien stokojame labiausiai. Jei atkreipėte dėmesį, šiandien ne tik teatre, bet be išimties visose mūsų gyvenimo srityse yra įsigalėjusi mada pūsti muilo burbulus, kurti vien blizgias, masinančias pakuotes, kurių viduje tuščia. Visi šiandien kažkodėl esame linkę rodytis ne tokie, kokie išties esame, o tokie, kokius, mūsų įsivaizdavimu, Europa ar pasaulis mus labiausiai nori matyti. Todėl ir politinėje arenoje, ir žiniasklaidoje, ir net mene stengiamės atrodyti kur kas labiau vakarietiški, kosmopolitiški ir šiuolaikiški, nei iš tikrųjų esame ar ketiname būti.
Todėl, užuot save ir kitus įtikinėjęs, kad esame vienokie, o ne kitokie, mūsų teatras mieliau kviečia į paprastą, bičiulišką pokalbį apie tai, kas skauda, kas kelia nerimą, į kokius klausimus patys vieni nuoširdžiai sau negebame atsakyti…
Žmonės, ypač jaunimas, yra išalkę, išsiilgę nuoširdumo žmonių santykiuose, jie yra pavargę nuo butaforijos, pigaus šou, politikų melo, žmonių tarpusavio susvetimėjimo… Manau, menas ne tik gali, bet ir privalo nuoširdumą į mūsų šalį, į mūsų kasdienius gyvenimus sugrąžinti. Bet, kaip ir sakiau, to norėti turi ir pati valstybė.
Štai žvilgtelėkite į tai, ką rodo mūsų televizoriai, ir paklauskite savęs, ar negalėtų būti kitaip. Argi, užuot vien juokinusi ir bukinusi visuomenę, televizija negalėtų jos šviesti, formuoti jos prioritetų, žmonių sąmonėse stiprinti nacionalinį kontekstą?
Antai per televiziją žiūriu lenkų serialą „Šlovės dienos“ apie lenkų pogrindžio kovas Antrojo pasaulinio karo metais. Serialas padarytas gerai, todėl patraukia, skatina nepraleisti nė vienos jo serijos, o istorinis filmo siužeto kontekstas pasauliui pasakoja apie lenkų tautą, jos dorybes ir vertybes, apie Lenkijos istoriją ir didžias pagarbaus prisiminimo vertas asmenybes, lenkams ugdo savivertės jausmą ir meilę savajai tėvynei.
Kodėl Lietuvos televizijos šito negali daryti? Gali. Tačiau, remiantis šiandien dominuojančiu Lietuvos visuomenėje požiūriu, viskas, kas tik byloja apie nacionalinį kontekstą, yra provincialu, menka, reakcinga, senoviška ir smerktina. Deja, šiuolaikinė lietuvio sąmonė politinėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis priemonėmis formuojama taip, kad tautos sąvoka jam apskritai neegzistuotų. Argi ne kultūra, argi ne menininkai tam turėtų pasipriešinti? Juk jie gali išsakyti savąjį požiūrį pačia svariausia ir įtaigiausia kalba – kūryba.
– Tebetikite, kad menas gali išgelbėti pasaulį?
– Tikiu tuo lygiai taip bekompromisiškai, kaip ir vaikystėje. Šventai.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
Kalbino Rimvydas Stankevičius
